kriauklas

kriauklas
kriáuklas sm. (3) J, J.Jabl, DŽ, (1) J, NdŽ 1. S.Dauk anat. šonkaulis (costa): Kriauklo kaklelis (collum costae) rš. Kriauklo galvena (capitulum costae) rš. Gera krūtinė tur būti aukšta, plati, su išlenktais kriauklais rš. Per vakarušką išsitiesė su savo panele ir jai du kriauklu įlaužė LzP. Bevirsdamas iš vežimo kriáuklus išsilaužiau Vkš. Veizėk, koks liesas arklys – visi kriáuklai prasikalę Dr. Taip žmogelis yra sudžiūvęs, kad ir kriauklus galima suskaityti Mžk. 2. gegnė, kreklas: Toks skliautas daug mažiau slėgė į šonus ir reikalavo tiktai stiprių ramsčių kriauklų išėjimo punktuose rš. Iš kitos pusės, pastato viduryje, kriauklų viršūnės, t. y. jų susikirtimo vietos, sutvirtinamos raktiniu akmeniu, kad kriauklai neišvirstų nuo kits kito rš. 3. pėdas, kuriuo uždengiama guba, kepurė: Kad lietus nesulytų rugių, dedamas kriáuklas Vdš. 4. Kos39, J, Ck zool. moliusko geldelė, varlakaušis: Varlės kriáuklas Ds. Nutekėjus radau: tiktai prūde varlelės, o paprūdėj kriauklẽliai (d.) Plš. Mūsų paupėj net balta nuo kriauklų̃ Ml. ║ sraigės kiautas: Manytum, jog čia visada taip, kad ne daugybė į puskrūmius užlipusių baltais suktais kriaukleliais (kiauteliais) sraigių rš. 5. moliuskas: Kriauklas žemčiūginis (Murex margaritifera) I. 6. kevalas, kiautas, lukštas: Riešutų kriauklaĩ reikia virt ir gert nuo dusulio Plš. Virtų vėžių kriauklaĩ raudoni Švnč. Visi [žalčio] liemens slanksteliai turi kriauklus, kurių sunėrimas su stuburu taip pat laisvas rš. 7. sudžiūvęs, sušalęs purvo luitas: Jei šlapioj užšąla, kastiniu [keliu] sunku pavažiuoti – vieni kriauklaĩ Rs. Kur tu važiuosi par tokius kriáuklus, da kojas arkliai išsilauš! Vdk.
◊ kriauklų̃ vìrbalus suskaitýti primušti: Kas kitaip sako, tam aš, ir pekloje būdamas, kriauklų virbalus suskaitysiu rš.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно сделать НИР?

Look at other dictionaries:

  • kriauklinis — 2 kriauklìnis, ė adj. (2) 1. NdŽ → kriauklas 1: Kriauklinis kaulas (costale) rš. Kriauklinė kremzlė (cartilago costalis) rš. 2. Brs su išsišovusiais kriauklais, liesas: Ans tokią kriauklìnę kumelę turėjo Skd. 3. NdŽ → kriauklas 4: Konchilijos,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apžįsti — tr. K, JI104, Rtr, Š; S.Dauk, LVI138 1. apčiulpti: Lokys atdarė duris, aždušino bobą, mėsą apžìndo, kaulelius sukrov[ė] po slenksčiu (ps.) Lz. | refl. tr.: Apsižįsti pirštus sau Db. 2. refl. N per daug žindant susirgti: Neduo[k] teliuku valiau,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kranklas — 2 krañklas sm. kriauklas: Tylėk, varlės krañklas! Lel …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kriaukalas — kriaũkalas sm. (3b) 1. Vlkv sudžiūvęs ar sušalęs purvo luitas, grumstas: Dabar dumblas iki kelių, o kai pašals, tai nė paeisi, nė pavažiuosi par kriaũkalus Skr. Kriaukalas – kas nors būva sušalęs J. Tokiais kriaukalaĩs sunku eiti Skr. 2.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kriauklys — 1 kriauklỹs sm. (4) 1. J, Skp zool. moliuskas: Ar sugavai nors vieną kriaũklį? Bd. 2. moliusko kietasis apdangalas, kiautas: Jo rankos buvo grubios, pirštai platūs, storais ir kietais kaip maži kriaukliai nagais rš. 3. šonkaulis: Vežimas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • surangyti — 1 surangyti tr. 1. K, DŽ, Lp sulankstyti, suringuoti: Surangyk šitą audeklą Vlk. Nemoki surangyti vadelių Sdb. Tai ne dešrelės – aš pamačiau: virvės surangytos ir pakabintos besančios Tat. ^ Mano tėvo juostos niekas nesurango (kelias) Rš. 2.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • žemčiūginis — žemčiū̃ginis, ė adj. (1) NdŽ, žemčiūgìnis (2) K, NdŽ, KŽ; SD245, N, L 1. padarytas iš žemčiūgų: Ji turėjo ant kaklo didelius žemčiūginius karolius sp. 2. suformuojantis žemčiūgą: Kriauklas žemčiūgìnis I. Žemčiūginė krauklė Sut. Žemčiūginiai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • Rücken — Rücken: Die altgerm. Körperteilbezeichnung mhd. rück‹e›, ruck‹e›, ahd. rucki, ‹h›rukki, niederl. rug, aengl. hrycg (engl. ridge »‹Berg›rücken, Grat«), schwed. rygg gehört im Sinne von »Krümmung« zu der unter ↑ schräg dargestellten idg. Wortgruppe …   Das Herkunftswörterbuch

  • Rückfall — Rücken: Die altgerm. Körperteilbezeichnung mhd. rück‹e›, ruck‹e›, ahd. rucki, ‹h›rukki, niederl. rug, aengl. hrycg (engl. ridge »‹Berg›rücken, Grat«), schwed. rygg gehört im Sinne von »Krümmung« zu der unter ↑ schräg dargestellten idg. Wortgruppe …   Das Herkunftswörterbuch

  • rückfällig — Rücken: Die altgerm. Körperteilbezeichnung mhd. rück‹e›, ruck‹e›, ahd. rucki, ‹h›rukki, niederl. rug, aengl. hrycg (engl. ridge »‹Berg›rücken, Grat«), schwed. rygg gehört im Sinne von »Krümmung« zu der unter ↑ schräg dargestellten idg. Wortgruppe …   Das Herkunftswörterbuch

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”